„KOPA“ investuoja į naujas patalpas – bendrovė galės plėstis, o klientai numigti

Saulius Mudėnas, „KOPA“ vadovas, VŽ pasakoja, kad bendrovė gavo ES paramą gamybos pajėgumų plėtrai, kurią gali naudoti naujai įrangai pirkti bei statyti naujas gamybines patalpas – tai buvo paskata imtis projekto. Ponas Mudėnas teigia, kad pramonėje investicijos į nekilnojamąjį turtą (NT) neduoda tiesioginės pridėtinės vertės ir „valgo“ finansinius resursus todėl bendrovėms dažnai paranku pasinaudoti „build to suit“ paslauga – rasti NT plėtotoją, kuris investuotų į bendrovei pritaikytų patalpų statybą ir vėliau išsinuomoti tas patalpas. Tačiau spaudos sektoriaus įmonėms, anot p. Mudėno, tai nėra tinkamiausias variantas.

„Puiku, kai gali pritraukti investuotoją iš šono. Bet investuotojui svarbu, kad projektas būtų daugiau ar mažiau universalus – jis nenori įgyvendinti specialių sąlygų ir specifinių reikalavimų, kurie daug kainuoja, bet neduos pridėtinės vertės pakeitus nuomininką. Tokiu atveju tektų daryti daug kompromisų, papildomai investuoti patiems į patalpų pritaikymą, o tai visai nepatrauklu. Mūsų veiklos srityje esu matęs tik nesėkmingų „build to suit“ pavyzdžių“, – kalba p. Mudėnas. Pasak jo, spaustuvei nuosavas NT suteikia saugumo.

Iškels gamybą iš centro

Anot „KOPA“ vadovo, bendrovė užsibrėžė tapti lyderiaujančia spaudos sektoriaus kompanija Vakarų Europoje, o dabartinės gamybinės patalpos riboja įmonės augimą.
„Kad galėtume būti konkurencingi ir užtikrinti aukščiausius kokybės standartus, turime pritaikyti naujas technologines schemas bei naują įrangą, išplėsti pajėgumą ir padidinti našumą – dabartinės patalpos tapo per mažos. Ilgai svarstėme, ar jas išplėsti, ar išsikelti iš miesto centro į tinkamesnę vietą ir projektuotis naujas patalpas pagal mūsų poreikius“, – pasakoja p. Mudėnas.

Anot jo, bendrovė nusprendė persikelti ir pritaikyti gerąją pramonės praktiką – pirmiausiai projektuoti technologijas, tada prie jų derinti pastato projektą ir galiausiai rasti šiam projektui tinkamiausią sklypą.
„Iki šiol gyvenome atvirkščiai ir patyrėme, kad prisitaikymas prie pastato, prie sklypo, kainuoja nemažai pastangų ir efektyvumo dividendų. Tiesa, naujo gamybinio pastato statyba trumpuoju laikotarpiu yra brangesnis variantas nei išplėsti esamas patalpas. Tačiau ilguoju laikotarpiu specialiai spaustuvės funkcijoms suprojektuotas pastatas leis padidinti efektyvumą“, – pasakoja p. Mudėnas.

Bendrovė dar nenusprendė, ką darys su dabartiniais gamybiniais pastatais Kauno Žaliakalnyje, kai persikels į naujas patalpas Kauno LEZ teritorijoje.
„Pastatai yra mūsų nuosavybė, o ką su jais darysime – klausimas lieka atviras“, – teigia pašnekovas.

Klientai galės numigti

Naujo gamybinio pastato su biurų patalpomis plotas sieks apie 7.200 kv. m , jį planuojama įgyvendinti per 13 mėnesių.
Pasak p. Mudėno, projektas bus pritaikytas ir darbuotojų, ir klientų poreikiams.

 

„Atsisakėme atviro biuro erdvės idėjos, nes ji turi minusų. Kiekvienas skyrius turės savo erdvę, paliekame galimybę personalizuoti darbo vietas ir įrengsime atskirų erdvių, kur darbuotojai galės dirbti kartu, jei norės. Įrengsime jiems poilsio zonas bei sporto salę“, – pasakoja „KOPA“ vadovas. Biuro interjerą projektavo bendrovė „Aketuri architektai“.

Naujose patalpose taip bus įrengta poilsio zona klientams, kurie nori dalyvauti spausdinimo procese.
„Dirbame su klientais iš viso pasaulio, ir būna atvejų, kai klientai nori dalyvauti, kol spausdinamas jų leidinys, o šis procesas gali užtrukti ir parą. Todėl nutarėme klientams įrengti patogią poilsio ir darbo zoną, su geru apšvietimu, kad būtų patogu tikrinti spaudą, su lova, kur jie galėtų numigti. Tokio sprendimo kitur neteko matyti, todėl galima sakyti, kad tai bus naujovė, atitinkanti šiandieninius mūsų klientų poreikius“, – sako p. Mudėnas.

Pramonės įmonių užsakymai įgyja didesnį svorį

„KOPA“ ir statybos bebdrovės Panevėžio statybos tresto (PST) sutarties vertė – 5 mln. Eur.
Dalius Gesevičius, PST vadovas, VŽ yra sakęs, kad dabar du trečdalius pajamų bendrovė gauna iš komercinių ir pramoninių objektų statybos.
„Kuo toliau, tuo mažiau esame prisirišę prie valstybinių užsakymų – realiai likę tik senieji užsakymai, juos ir tęsiame“, – kalbėjo p. Gesevičius.
Praėjusiais metais PST konsoliduotos pardavimo pajamos buvo 99,4 mln. Eur – 18% mažiau nei ankstesniais metais. Grynasis įmonių grupės pelnas 2016 m. buvo 3,2 mln. Eur – 60% didesnis nei užpernai.
Statistikos departamento duomenimis, iš pernai šalyje pastatytų negyvenamųjų pastatų (jų statybos apimtys buvo apie 862 mln. Eur), daugiausia buvo atlikta gamybos, pramonės pastatų ir sandėlių statybos darbų.

 

 

Straipsnis publikuotas verslo naujienų portale „Verslo žinios”.

Straipsnio originalą galite rasti čia.

Straipsnio autorė: Inga Razmaitė